folkloreФольклор: структура, типология, семиотикаFolklore: Structure, Typology, Semiotics2658-5294РГГУ10.28995/2658-5294-2020-3-3-84-110folklore-102Research ArticleСТАТЬИPAPERSВерификация зафиксированного Маттеусом Преторием мифологического материала о праздниках: праздник урожая зерновых (Санбориос/Сабариос)Verification of mythological material on celebrations as recorded by Matthaeus Praetorius. The celebrationof Grain Harvest (Samborios/Sąbarios)ВичинскасЖ.VičinskasŽ.z.vicinskas@gmail.com2020210620213384110Copyright © Вичинскас Ж., 20212021Вичинскас Ж.Vičinskas Ž.Данная работа распространяется под лицензией Creative Commons Attribution 4.0.This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 License.https://folklore.elpub.ru/jour/article/view/102

Анализ дохристианской балтийской культуры, ядром которой является языческая религиозная логика, поднимает проблему достоверности ее письменности. В статье рассматривается мифологическая информация, связанная с праздником урожая зерновых (Санбориос/Сабариос), которая была записана Маттеусом Преторием в работе "Deliciae Prussicae", или «Прусский театр» (конец XVII века), и производится ее верификация. Последовательно обсуждаются интерпретации, проведенные в XIX-XXI вв. учеными, исследовавшими зафиксированный М. Преторием мифологический материал о празднике урожая зерновых (Санбориос/Сабариос). Контекст проведенных в то время исследований показал, что ученые до сих пор давали разную оценку достоверности мифологического материала М. Претория: не ставили под сомнение его подлинность и использовали ее в своих работах; заметили проблему подлинности, но не пытались ее решить. Исследование показало, что мифологический материал, записанный М. Преторием и имеющий непосредственное отношение к празднику урожая зерновых (Санбориос/Сабариос), следует считать подлинным и достоверным.

In analyzing the pre-Christian culture of the Balts, the nucleus of which consists of pagan religious logic and mythology, there is a problem of the value and reliability of the recorded writings concerning the forner. The following article reviews and verifies the mythological information that directly relates to the grain harvest (Samborios/Sąbarios) celebration recorded by Matthaeus Praetorius (Matthäus Prätorius) in "Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne" (Deliciae Prussicae or Prussian Theater, late 17th century). Thereon, the paper discusses the interpretations made by the researchers in the 19th - 21st centuries who analyzed the mythological material on grain harvest recorded by Praetorius (Samborios/Sąbarios). The context of the research conducted in the 19th - 21st centuries reveals that the scholars of earlier periods gave different assessments to the reliability of the aforementioned mythological material provided by Praetorius: they did not question authenticity, but considered the information to be quite reliable, and used it in their works; the scholars noticed the authenticity problem, but did not try to solve it. The analysis suggests to determine whether the mythological material related directly to the grain harvest (Samborios/Sąbarios) celebration recorded by Praetorius is to be considered authentic and reliable.

Маттеус Преторийпраздник урожая зерновыхСанбориосСабариосподлинностьдохристианская балтийская культура и мифологияMatthaeus Praetoriusgrain harvest celebrationSamboriosSąbariosauthenticityPre-Christian Baltic religion and mythologyReferencesAlišauskas, V. (2012), "Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai... Vienos dėlionės gabalėliai", Naujasis Židinys-Aidai, nr. 2, pp. 95-102.Ališauskas, V. (2012), "Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai... Vienos dėlionės gabalėliai", Naujasis Židinys-Aidai, nr. 2, pp. 95-102.Balys, J. (2000), Raštai, t. 2, Parengė Rita Repšienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Klaipėda, Lithuania.Balys, J. (2000), Raštai, t. 2, Parengė Rita Repšienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Klaipėda, Lithuania.Balys, J. (2013), Lietuvių kalendorinės šventės: iš Jono Balio palikimo, Sudarytoja Ieva Puluikienė, Mintis, Vilnius, Lithuania.Balys, J. (2013), Lietuvių kalendorinės šventės: iš Jono Balio palikimo, Sudarytoja Ieva Puluikienė, Mintis, Vilnius, Lithuania.Balsys, R. (2010), Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro, Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, Lithuania.Balsys, R. (2010), Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro, Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, Lithuania.Balsys, R. (2011), "“Dievo stalas” XVI-XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis", Logos, issue 69, pp. 150-162.Balsys, R. (2011), "“Dievo stalas” XVI-XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis", Logos, issue 69, pp. 150-162.Balsys, R. (2017), Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos, Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, Lithuania.Balsys, R. (2017), Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos, Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, Lithuania.Bumblauskas, M. (2012), Žemaitijos virsmo iš pagoniškos į krikščionišką visuomenę klausimu, Senovės baltų kultūra, t. 9, Sudarė Elvyra Usačiovaitė, pp. 107-138.Bumblauskas, M. (2012), Žemaitijos virsmo iš pagoniškos į krikščionišką visuomenę klausimu, Senovės baltų kultūra, t. 9, Sudarė Elvyra Usačiovaitė, pp. 107-138.Buračas, B. (1993), Lietuvos kaimo papročiai, Parengė Albinas Degutis, Vidmantas Jankauskas, Vacys Milius, Mintis, Vilnius, Lithuania.Buračas, B. (1993), Lietuvos kaimo papročiai, Parengė Albinas Degutis, Vidmantas Jankauskas, Vacys Milius, Mintis, Vilnius, Lithuania.Dulaitienė-Glemžaitė, E. (1958), Kupiškėnų senovė: etnografija ir tautosaka, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, Lithuania.Dulaitienė-Glemžaitė, E. (1958), Kupiškėnų senovė: etnografija ir tautosaka, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, Lithuania.Dundulienė, P. (1963), "Žemdirbystė Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki 1971 metų)", Iš: Istorija, issue 5, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, Lithuania.Dundulienė, P. (1963), "Žemdirbystė Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki 1971 metų)", Iš: Istorija, issue 5, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, Lithuania.Jablonskis, K. (1933), "Archyvinės smulkmenos", Iš Praeitis, Varpas, Kaunas, Lithuania, issue 2.Jablonskis, K. (1933), "Archyvinės smulkmenos", Iš Praeitis, Varpas, Kaunas, Lithuania, issue 2.Jasiūnaitė, B. (2012), "Spalva kaip velniavardžių motyvuojantis požymis", Baltistica, issue 47, t. 1, pp. 103-120.Jasiūnaitė, B. (2012), "Spalva kaip velniavardžių motyvuojantis požymis", Baltistica, issue 47, t. 1, pp. 103-120.Klimka, L. (1999), "Mėnulis etnožinijoje", Darbai ir dienos: Acta et commentationes ordinis philologorum Universitatis Lithuaniae: laikai ir papročiai, issue 11, t. 20, pp. 121-130.Klimka, L. (1999), "Mėnulis etnožinijoje", Darbai ir dienos: Acta et commentationes ordinis philologorum Universitatis Lithuaniae: laikai ir papročiai, issue 11, t. 20, pp. 121-130.Laurinkienė, N. (2009), "Sambariai arba Trejos devynerios", Liaudies kultūra, issue 2, t. 125, pp. 9-15.Laurinkienė, N. (2009), "Sambariai arba Trejos devynerios", Liaudies kultūra, issue 2, t. 125, pp. 9-15.Laurinkienė, N. (2012), "Alus - apeiginis baltų gėrimas", Tautosakos darbai, issue 43, pp. 15-32.Laurinkienė, N. (2012), "Alus - apeiginis baltų gėrimas", Tautosakos darbai, issue 43, pp. 15-32.Laurinkienė, N. (2013), Žemyna ir jos mitinis pasaulis, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, Lithuania.Laurinkienė, N. (2013), Žemyna ir jos mitinis pasaulis, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, Lithuania.Martinkėnas, V. (1966), "Matai senovės Lietuvoje", Kraštotyra, p. 127.Martinkėnas, V. (1966), "Matai senovės Lietuvoje", Kraštotyra, p. 127.Merkienė, I.R. (1999), "Atmosferos "valdymo“ būdai Lietuvoje XX a. pirmojoje pusėje: etnokultūrinio tapatumo savybės", Iš: Merkienė, I.R. (sud.), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška. Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995 metais, Vilnius, Lithuania, pp. 208-220.Merkienė, I.R. (1999), "Atmosferos "valdymo“ būdai Lietuvoje XX a. pirmojoje pusėje: etnokultūrinio tapatumo savybės", Iš: Merkienė, I.R. (sud.), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška. Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995 metais, Vilnius, Lithuania, pp. 208-220.Šaknys, Ž. (2000), "Sambariai", Žiemgala, issue 1, pp. 2-7.Šaknys, Ž. (2000), "Sambariai", Žiemgala, issue 1, pp. 2-7.Toporovas, V. (2000), Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai: rinktinė, Sudarė Nikolajus Michailovas, iš rusų k. vertė Erdvilas Jakulis, Aidai, Vilnius, Lithuania.Toporovas, V. (2000), Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai: rinktinė, Sudarė Nikolajus Michailovas, iš rusų k. vertė Erdvilas Jakulis, Aidai, Vilnius, Lithuania.Vaiškūnas, J. (2014), "“Ožio ceremonijos” kosmologinė prasmė", Liaudies kultūra, issue 5, t. 158, pp. 55-63.Vaiškūnas, J. (2014), "“Ožio ceremonijos” kosmologinė prasmė", Liaudies kultūra, issue 5, t. 158, pp. 55-63.Vaitiekūnas, V. (1935), "Alus (Etnografijai škicas)", Gimtasai kraštas, issue 1, pp. 212-222.Vaitiekūnas, V. (1935), "Alus (Etnografijai škicas)", Gimtasai kraštas, issue 1, pp. 212-222.Vaitiekūnas, V. (1998), Rinktiniai kraštotyros darbai, Šiauliai, Lithuania.Vaitiekūnas, V. (1998), Rinktiniai kraštotyros darbai, Šiauliai, Lithuania.Vėlius, N. (1987), Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis, Vaga, Vilnius, Lithuania.Vėlius, N. (1987), Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis, Vaga, Vilnius, Lithuania.Vičinskas, Ž. (2018), Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos apie šventes verifikacija: sėja, Res humanitariae, issue 24, pp. 233-269.Vičinskas, Ž. (2018), Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos apie šventes verifikacija: sėja, Res humanitariae, issue 24, pp. 233-269.Vičinskas, Ž. (2018), "Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos apie šventes verifikacija: žolių ir gyvulių išvedimo laukan šventės", Tautosakos darbai, issue 56, pp. 110-132.Vičinskas, Ž. (2018), "Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos apie šventes verifikacija: žolių ir gyvulių išvedimo laukan šventės", Tautosakos darbai, issue 56, pp. 110-132.Vičinskas, Ž. (2018), Mato Pretorijaus veikalo “Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne” verifikacija lietuvių mitologijos kontekste: daktaro disertacija, humanitariniai mokslai: etnologija (07H), Klaipėdos universitetas, Klaipėda, Lithuania.Vičinskas, Ž. (2018), Mato Pretorijaus veikalo “Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne” verifikacija lietuvių mitologijos kontekste: daktaro disertacija, humanitariniai mokslai: etnologija (07H), Klaipėdos universitetas, Klaipėda, Lithuania.Vičinskas, Ž. (2019), "Verification of the mythological material on celebrations recorded by Matthaeus Praetorius: Rye harvest celebration", Literature. Folklore. Problems of poetics, issue 45, pp. 17-41.Vičinskas, Ž. (2019), "Verification of the mythological material on celebrations recorded by Matthaeus Praetorius: Rye harvest celebration", Literature. Folklore. Problems of poetics, issue 45, pp. 17-41.Agapkina, T.A. (2010), "The symbolism of trees in Slavic traditional culture: The rowan tree, Acta Linguistica Petropolitana", Works of the Institute of Linguistics RAS, issue 6, t. 1, pp. 238-253.Agapkina, T.A. (2010), "The symbolism of trees in Slavic traditional culture: The rowan tree, Acta Linguistica Petropolitana", Works of the Institute of Linguistics RAS, issue 6, t. 1, pp. 238-253.Radenkovich, L. (1989), The symbolism of color in Slavic charms, Slavic and Balkan Folklore, Moscow, Russia, pp. 122-148.Radenkovich, L. (1989), The symbolism of color in Slavic charms, Slavic and Balkan Folklore, Moscow, Russia, pp. 122-148.

The authors declare that there are no conflicts of interest present.